Jaunimo Namų tikslas

– padėti vaikui išmokti gyventi savarankiškai;

– kurti harmoningą ir pasitikėjimu grįstą jaunuolių gyvenimo suvokimą;

– išmokyti planuoti savo pajamas ir išlaidas, gaminti valgį, rūpintis savimi ir aplinkiniais;

– sumažinti vaikui žalingų priklausomybių riziką;

– skatinti jaunuolį keisti netinkamą elgesį, kuris apsunkino jo ugdymąsi bendrosios paskirties bendrojo lavinimo mokykloje, ir parengti jį adaptacijai visuomenėje;

– padėti vaikui atskleisti savo gebėjimus, sugrąžinti ar palaikyti mokymosi motyvaciją ir paskatinti jį tęsti mokymąsi pagal bendrojo lavinimo arba profesinio mokymo programas.

VAIKŲ PRIĖMIMAS

Į jaunimo namus priimami 15–18 metų jaunuoliai, kuriems nustatyta globa (rūpyba) VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“.

Į šio tipo jaunimo namus priimami ir vaikai, kurie patys pageidauja gyventi tarp bendraamžių ir norintys pasiruošti savarankiškam gyvenimui.

Vaikų priėmimas į jaunimo namus vykdomas visus metus. Juose gali gyventi iki 14 jaunuolių.

Gyventi jaunimo namuose vaikui rekomenduoja socialiniai darbuotojai dirbantys su jaunuoliu, mokyklos vaiko gerovės komisija, Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Sprendimą nukreipti jaunuolį į jaunimo namus priima VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorius, remdamasis jaunuolio prašymu bei socialinių darbuotojų rekomendacija.

UGDYMO ORGANIAVIMAS IR PAGALBOS TEIKIMAS

Į jaunimo namus atvykusiam vaikui sudaroma kuo draugiškesnė ir nuoširdesnė atmosfera. Tarpusavio santykiai ir bendravimas jaunimo namuose grindžiami pasitikėjimu ir pagarba, bendražmogiškomis vertybėmis. Specialistų komanda kartu su vaiku priima bendrus sprendimus dėl jo mokymosi, laisvalaikio, darbo terapijos, aptaria gyvenimo sąlygas bei situaciją vaiko šeimoje, santykius su draugais ir vaiko artimąja aplinka.

Vaiko buvimas jaunimo namuose apima du laikotarpius: adaptacijos ir pozityviosios socializacijos.

Adaptacijos laikotarpiu išsiaiškinami vaiko sveikatos, emocijų ir elgesio sutrikimai (sutrikimo diagnozę gali žinoti tik su vaiku dirbantys specialistai); vertybinės nuostatos ir socialiniai įgūdžiai; žinių, gebėjimų lygis, poreikiai, polinkiai, mokymosi stilius, kognityvinės ir asmenybinės charakteristikos.

Ugdymas(is) planuojamas ir koreguojamas atsižvelgiant į specialistų išvadas. Papildant ir sudarant individualų socialinės globos planą (ISGP) numatomos vaiko individualių mokymosi poreikių tenkinimo galimybės, nustatomas mokymosi intensyvumas, parenkama tinkama mokymo įstaiga. ISGP tikslas – užtikrinti kiekvienam vaikui individualų ugdymąsi, atliepiantį jo poreikius bei atskleidžiantį jo stiprybes, ugdyti jaunuolio asmeninę atsakomybę už mokymąsi.

Jaunuolio ugdymo(si) turinį sudaro pagrindinis ir neformalus švietimas, savišvieta. Gali būti vykdomas ir ikiprofesinis mokymas.

Jaunimo namuose gyvenančiam vaikui teikiama reikiama kompleksinė pagalba. Tai gali būti socialinė pedagoginė, psichologinė, psichiatrinė, specialioji pedagoginė pagalba. Vykdomas individualus ir grupinis vaikų konsultavimas.